méilė, dvasinė būsena, skatinanti asmens tobulėjimą, pasireiškianti simpatija, pagarba, susižavėjimu ir trauka konkrečiam objektui bei geranoriškumo ir švelnumo visam pasauliui nuostata. Meilės problemą nagrinėja etika, filosofinė antropologija, fenomenologija, epistemologija, meno filosofija, egzistencijos filosofija ir religijos filosofija. Meilė atskleidžia žmogaus individualumą ir unikalumą, todėl iš esmės yra nenusakoma, nepažini, nors bendražmogiškas jos pobūdis leidžia suprasti kito žmogaus meilės faktą. Meilės formos daugiausia skiriamos pagal mylėjimo objektą arba pobūdį.